- priestolis
- 1 príestolis sm. (1) NdŽ apsistojimo, gyvenimo vieta: Ryžosi ieškoti priestolio, kur jiem, kaip kareiviams, būtų daugiaus ir darbo, ir pelno V.Piet. Priestolio nėra – einu ir einu iš vieno daikto į antrą tarnaut suv. Aukščiaus minėta, jog žmogus pirmą savo priestolį, pirmą gyvenimą turėjo kalnų urvuose rš. Italija buvo visados labai geidžiamu genčių priestoliu V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.